Hermafrodito apsiverkšlenimai

Aš vieniša ir suskaičiuotos mano dienos
O celibatas traukiniams ne vaistas
Ir kaip kiekvienas mano trumpas plaukas
Aš į pasaulį savo vyriškų pečiu
Stumiuos ir traukioju vagas pelėsiais
Kryžių valandos jau senai iškabintos
Kabinete kranklių ir tauškalų
Nors mano protas lieka tarsi vienas
Keliaudamas per savo kūną uždustu
Norėdama surasti vientisas vietas
O joms dainuoju baritonu
Įsmigusi į veidrodį einu
Ir toną klaikų savo moterišką
Palieku užsivožęs rankšluosčių