naktys ištiestais baltais nugarkauliais
violetinėm akim išvaiko žiovulį
raudonų ir trupančių bažnyčių
nučiulpsėtais jėzulėlio kojų pirštais
langas plyšta voro pėdų krebždesiu
netalpinantis miegojimo putlybės
nusamdysiu savo odai raštvedį
išraros man ant kaktos po atlydį...