trumpas atgal

I
Šis eilėraštis-
kaip blausi lempa
apšviečianti susivijusius
mudviejų kūnus.
Išdidžiai tėškiam
kama sutrą
Bepranašaujančiam
likimui į veidą.
Niekados
vienas kitam į akis
neišdavę žaidimo
žengiam skirtingomis gatvėmis.
Nebyli pantomima
atskleidžia vienodus jausmus
versdama juos skirtingai suprasti.

II
Jau žinau,
kad nakties veidas-
tai tavo veidas,
tai pašaipi glamonė,
nuvilnijanti virš kūno.
Suerzintas rytas
senuose nuotraukų albumuose
neištikimi sapnai
vėl virė aistrose.
Menkučiu lūpų prisilietimu,
lengvesniu nei kokonas,
prisiglaudžiu prie užburto rato.

III
Mudu nežinom
ar skirtingos gatvės-lygiagretės.