vaiduokliai

Šįryt grįžau namo
ir pašto dėžutėj radau šunytį,
laižantį laiškus:
"ne laikas išsiųsti".
Tai sutrigdė mane --
pabarsčiusi pečius druska,
palaidojau mėlyną širdį sodo gale.

Eilinį kartą.

Namie laikau prijaukintą obuolį vardu Adomas.
Trečiadieniais
Veduos jį zoosodan.
Stebėt reptilijų.
Mes kartais gundome žalčius,
Mojuodami jiems "labas"
ar "iki".

Priklausomai nuo nuotaikos.

Regis,
kartą, kai buvau jauna,
krentant žvaigždei sugalvojau norą
bet pamiršus tą troškimą -
dabar kviečiu taksi,
kad išvežtų prisiminimus.

Galbūt.

Per dešimt metų,
Už tam tikrą sumą,
Aš prisiminčiau

Ar Dievo akys buvo žalios.