Palankios šiąnakt mano žvaigždės

Palankios šiąnakt mano žvaigždės
Gilyn į purvą svaiginuos
Įsmeigęs drąsą tau į kulnį
Net mano akys žaižaruos

Kai prerijose šunys kaukia
Prašau nešventinto vandens
Pašvaistėm gatvių tyliai murkia
Kol budrios iltys – tol gyvens

Pirmoj eilėj šešėlių teatro
Premjerą svaigią išklausau
Apžiojęs krimsteliu pagiežos
Kerotis nė nebebandau

O speigas ryja šviesą
Kurios senai nusipelniau
Išplaukęs link savęs – ties riešu
Apsivyniojo dienos kur šilčiau

Išbrinkęs lyg šermukšnio lapai
Kasdien dienoraštį rašau
Išmirkęs lyg vaivorykštės stigmatas
Išvien su bruknėm pradingau

Pakvaišusi sena porelė
Man trukdė kelią sufleruot
Kaip kūdikio slidžia odele
Bandžiau jaunystę simuliuot

Kemsynuos liko mano triūsas
Kuriuo aš pradmenis baidžiau
Paliko feniksai be blusų
Radau tik tuos kuriem ramiau

Palikęs šerkšną muilo dogmoms
Pavirsiu luito burbulais
Ašmens bailumas – jau virš normos
Prakeikia triukšmą pelenais

Tačiau užuovėjas užpilęs žvilgsniais
Šiandien geresnis patapau
Šakotais maumedžiais bevaisiais
Skanesnį kąsnį duosiu tau