tu gyveni rudens gatvėje

liepų auksas dar supas šilkinių
žodžių voratinkliuos,
bet tavo namai neprisimena
vasaros -

kai šaligatviuos gurgžda
lapai po kojom,
tu ją prasimanai: juokies,
kai dangų,
žemę,
žvėris, paukščius,
augalus ir akmenis
įvardyti pavyksta…
juokiesi ir mažais gurkšneliais
geri  ornamentuotos kalbos
saldų mišinį - tu nemini
žiemos. paslaptinga ir rūstoka,
ji dar toli –
už beribio rudens
horizonto