Grįždamas namo - barui

Sutikau kentaurą
Jojantį ant medinių laiptų
Nudūriau jį aukso kardu
O kiek man dar daug liko

Išgėriau alaus dar degtinės
Liko ir vynui
Prisėskime ant grindų nemirtingasai
Kaip gera nejausti galva skliautų
Nejausti sniego byrančio ant smegenų
Vakar sudaužė man akinius
O ryt kažkur klube
Be draugų ar su draugais
Su knygomis ir paveikslais
Išeinu išeinu nepatinku
Bet dar daug man liko

Mano buto rankena įstrigo amžinybėn
Tu kentaure tegali ją ištraukt
Šuo telaksto aplink kojas
Teatsigauna po kelionės kojos pro kurias jis prabėga
Žalias spangimas virš balto grindinio
Žalioji pavasario paunksmė Grenlandijos sniege
Moterys ašaroto krokodilo odos rankinukais
Vyrai su pensne ir papjaučio stručio kepenys
Visa tai sako gal pabusi ir galų gale
Pradėsi veikti.

Perkirpk man virvutę.