šį vakarą

Sveiki. Šį vakarą neseksiu jums pasakų, nes nenoriu, kad užmigtumėte. Pasakysiu jums tiesiai šviesiai- bijau likti viena. Kai sumingate, viskas staiga nutyla ir imu girdėti visokius keistus garsus.
 
Kartą, kai užmigote, lauke ėmė siausti pūga ir vėjas atidarė langą. Jums turbūt sunku mane suprasti, bet niekaip nepasiryžau prieiti ir jį uždaryti. Manote, aš jums meluoju?

Ramiai miegojote, todėl nematėte, kaip vėjas darkė kambarį ir prinešė sniego. Šilčiau susisukote į paklodes ir nusisukote į pagalves.

Turbūt negirdėjote ir puodelio, kurį išmečiau tarsi netyčia, bet iš tiesų tiesiog norėjau jus pažadinti. Tačiau jis dužo garsiai- taip garsiai, kad esu visiškai tikra, jog pabusti tiesiog nenorėjote.

Garsiai vaikščiojau aplink jūsų lovas statydama kojas taip, kad sukelčiau kuo daugiau triukšmo, bet jūs tik krustelėdavote arba apsiversdavote ant kito šono. Manote, kad tai dėmesys?

Ko jūs norite, tai tik miegoti- amžinai. Netgi ryte pabundate nenoriai, vos vos pramerkiate akis, o žadintuvą išgirstate tik iš trečio karto. Manęs negirdite niekada.

Esu jums tik šmėkla, naktimis besivaidenanti veidrodyje. Tik sau ir idealiai video kamerai. Esu filmas, egzistuojantis Dievo prote, kurio niekas nemato.

Troleibuse užkliudote mane alkūnėmis, grubiai prasibraunate- aš jums kliudau, tačiau manęs nepastebite. Stebite, kaip prisiekinėju kontrolierei, jog nejučiomis suplėšyta skiautė mano rankose yra talonėlis, tačiau nesikišate.

Parduotuvėje sėdite kitoje kamerų pusėje, tačiau manęs nematote, jeigu nebandau jos apvogti. Kavinėje sėdite už priešais esančio stalelio.

Lėktuve sėdite šalia manęs. Einant pro duris pas dantistą kaip tik pro jas išeinate. Esate mano kaimynas, su kuriuo prasilenkiu prie pašto dėžučių.

Užvakar parašiau jums laišką. Vieną iš milijono, kuriuos gaunate iš savo gerbėjų, todėl turbūt jų net neskaitote. Galbūt netgi samdote žmones, kurie juos peržiūrėtų.

Nepastebite šalia esančių žmonių, kadangi esate žvaigždė. Kadangi pasaulis yra netikras- vaidinante milijonams, kurių galbūt niekada nepamatote. Delis, Jončiopingas, Lagosas, Karakasas, Akonkagva, Krung Tepas, Vilnius, - juk šie miestai jums nieko nereiškia.

Jūs čia negyvenate, Gwen Stefani. Esate filmas. Neseksiu sau pasakų. Jos niekada nepadeda užmigti, galbūt tik paguodžia, o gal ir to nedaro. Nežinau, kaip jos veikia.

Bet kartais girdžiu labai keistus garsus.