Į pabaigą eina vasara
Pinu pernakt
Iš antklodės kutų
Kasas
Ir mėtau obuolius supuvusiusius
Praeiviams už apykaklių
Kartu su balandžiais paryčiais
Virkauju
Paguosti ateina
Vien „Telekomo“ sąskaitos
Pustuštės
Jie tenai dar nežino
Kad mano telefonas
Susirgęs ilga tyla
Numirė
O aš jį užkasiau apačioj
Po šermukšniu
Kartais atrodo
Jog girdžiu kaip nurimėlis
Dusliai skambina
Tada lekiu strimgalviais
Žemyn
Kasu šaltą žemę
Kol pakeliu ragelį
Molėtą:
- Alio? - maldauju
O šermukšnio uogos
Graudžiai raudonos
byra
man
už
apykaklės