istoriškas

angelėlio drovume litle
rožiniu sparneliu braukai spene
lius tauški paraitytomis lūp
utėmis apie kaimyną, kurį matei išsisk
ėtusį garaže. kas karpė gyvatvores gyvomis žirklėmis, kas
skutosi ešerio peiliuku, retais geltonais dantukais, atlapaširdėmis dandytenomis perlu: pa, sako, heterotopiški sinkretiški sinonimai užkariavo galiją antru kartu galų kariuomenės smogė moterys šaukė seilėdamos pistoletų vamzdžius paimk mūsų kūnus į spermos debesį kur tu esi išganytojau? miestas patvino jų įsčios geltoni vėžliai kepurnėjas į krantą kur tu tututu sako arbatinukas, kai leidžiu vandenį kai skuti savo rūdijančius šerelius, kas naktį jie vis giliau surūdija, vien skaudesio kiek gramdau cukrinę, tepu ant žaizdų, tepuosi, peiliuko ašmenimis prakvipęs varstai man burną, išlaižai dantenas, išsuki liežuviu sūrio meduolį. bliaubiu apie kas tada bus ir kam aš tau, mano meileee, kaip einu, na, vėl išsitepu visą bėgiojančią palieki į darbą pasislenka vakarai iki rytdienos nieko nebuvo