Su šmėkla po ranka

Virš tamsių stogų
didėjo rožinis dangus,
blyksinčiom baltom žvaigždėm.
Pasivaikščiojimas prieš aušrą buvo
su šmėkla po ranka,
nuožmus sklandymas
rasotomis alėjomis;
veidų blankumas ir nuovargis
lyg kvapnūs dūmai,
šlamėjo rūbai pelenų spalvos,
ir akys buvo dūminės.
Slaptas paros laikas,
labai pavojingas,
kai blyškūs sapnai
trokšta gyventi,

bet nieko nepadarysi, brangioji,
kad mūsų gyvenimas toks neapčiuopiamas.