Nes

Rašalas būna
Geltonas,
Kai pavasaris
Žvejoja
Užpelkėjusioje
Jausmų kūdroje..

Trūnijantys džinsai
Ir kanalizacijos
Melodijos
Primena skaudulius,
Kuriuos visą
Rytdieną nešiosiuos
Medvilninės pižamos
Molekulėse.

Rašalas būna
Rožinis,
Kai cukraus kiekis
Akyse ir
Žodžiuose
Tampa
Tiesiogiai proporcingas
Nesprogusių
Muilo burbulų
Skaičiui.

Rašalo tiesiog
Nebūna,
Kai svajoti bandančioje
Prozako piliulėje
Pameti paskutinį
Dovanotą
Mandariną..



Nes po
Blogų dienų
Visada ateina
Dar blogesnės.