Uždraustame sapne
alsuoja
tavo šviežias
šienapjūtės kvapas.
Limpa rasa
prie lūpų,
cukruotų
vyšnios arbata.
Laikrodžio svyruoklė
skalsiai dalina
kąsnelius
apnuogintų sekundžių.
Begėdiškai
atskleisdamas
bevardės gėlės žiedą,
bučiuoju
saldrūgščius lapus,
pamiršdamas
kas aš, kas tu.