šiek tiek....

Alkana širdis ir oda.
Ūkanota atmintis maitinasi jomis.
Aš kondensuosiuosi į arbatą! -
Išgerkim ją drauge?

Jei paklaustum: „Kas atsitiko? “
Atsakyčiau: „Ne ta koja iš lovos išlipau. “
Patikėtum.
Pridurtum:
„Gal galima dar cukraus? “
„Dar šiek tiek liko. “
.............................

Bet Tu delsi klausti,
O juk tik akimirkai
                              TAVE IŠ TAVĘS PASISKOLINČIAU...