Tenoras apie Čiulį

Tas Čiulis buvo baisus žmogus
Bet kvepėjo keptais kazlėkais

Būtent kazlėkais o ne kitais grybais

Būtent kazlėkais
kurių lipnumą
Jausdavau juos rydamas

Kai jie lengvai slysdavo gomuriu
Taip lengvai juos jausdavau
O kuo labiau juos jausdavau tuo daugiau jų rydavau

Tas Čiulis buvo baisus ne todėl
Kad kvepėjo kazlėkais
O todėl kad buvo baisus ir tiek

Žmonės sakydavo kad jo bijo vaikai
Kad merginos traukiasi į kelkraščius jam einant
Gatvės viduriu

Bet jis kvepėjo kazlėkais
Būtent kazlėkais o ne kitais grybais

Tą jo kvepėjimą pajuto anaiptol ne visi
O tik tie tenorai
Kurie rytais išgerdavo bent tris žalius kiaušinius

Gal būtų pajutę ir kiti žmonės
Bet tik tenorai kiaušiniais gerklę skalaudavo
O praskalavę išeidavo į gatvę
Ir sutikdavo Čiulį beeinantį rytinių laikraščių

Būtent keptais kazlėkais kvepėdavo Čiulis
Kai prie spaudos kiosko nusidriekdavo ilga tenorų eilė
Čiuliui ilgai ir nuobodžiai beieškant smulkių

Taip Čiulis kvepėjo kazlėkais
Lipniais gleivėtais kazlėkais
Taip Čiulis baisus
Taip Baisus Čiulis žmogus
buvo

Taip
Ir ne visi tenorai žinojo
Kad Čiulis kvepia keptais kazlėkais
Ir ne visi –tie kurie dviem o gal net tik vienu žaliu
skalaudavo gerklę