Taip ilgiuosi svaiginančio tavo artumo
Ir tos teisės- trumpam sužaliuot savimi...
Lyg išdžiūvusiai žemei lašelio gaivumo
Užsispyręs lietau, taip šykšti...
Nors nepavelki debesio pilno lašų,
Bet neleisi nukrist nei vienam...
Bausk, šykštėk, oi pratrūksi ir tu!
Snaigėm krisi... tik bus jau vėlu...