Postsovbio (2)

Katalikas

Berods darželis. Aš ne per seniausiai sublizgėjęs žiniomis apie klausimą „kas buvo Leninas? “ (teisingas atsakymas - „darbo žmonių vadas“), vėl keliu ranką. Mat klausimas – „kokias šventes švenčiate? “ Štai ir suteikiamas žodis. Atsistoju ir pradedu: „Kalėdas, Velykas... “Auklėtoja greitai mane pasodina ir žodžio nebeduoda. Dar ir sugėdina, kad žmonės švenčia spalio šventes, gegužės pirmąją. Lieku nuskriaustas ir nesuprastas! Niekas nieko nepaaiškina. Tačiau kai kokioje ketvirtoje klasėje reikia pasakoti rusų kalbos mokytojai, kaip šeima ruošiasi spalio šventėms, telieka įtariai šypsotis, nes mokytoja pati mums patarinėja: „kepa pyragus…“
P. S. Panaši istorija yra nutikusi ir mano vyresnei sesei. Tik ji, vargšelė, pirmoje klasėje dar kėlė ranką, kai mokytoja klausė: „kas eina į bažnyčią“? Mat važinėdami po Lietuvą vis aplankydavome kokią kaimo ar miestelio bažnytėlę - taip sakant, saitsyyingas. Vėliau mokytoja pasikvietė tėvus ir sakė: "Na, jūs žiūrėkite, ką jūsų vaikas daro! " Geras žmogus. O juk galėjo paskųsti...
P. P. S. Mano tėvai nebuvo (ir nėra) praktikuojantys katalikai, o tėtį galėčiau pavadinti net agresyvoku ateistu.

Komjaunuolė

Trečioje klasėje, pasikeitus keletui mokytojų, pagaliau gavome naują nuolatinę - jauną, „fainą“. Iš Kauno. Komjaunuolę! Artėja Velykos (niekas jų šv. nevadino, Velykos ir viskas. Iki šiol man tas "šv" su "šviežiomis", o ne "šventomis" siejasi). Vaikai tarpusavyje tariamės, kad nešimės margučių. Naujoji mokytoja stebisi  - nejaugi šeimose dažote? O klasėje beveik visi vieningai atsakome, kad taip, dažome. Ir netgi ruošiamės ją pavaišinti. O negi ji nedažo? Dar dabar atsimenu, kaip mokytoja lengvai nurausta ir sako „ne“. Jau tada supratome, kad ji melavo. Bet dar labai nemokšiškai, dorai, naiviai. Et, nepalyginsi su dabar užgrūdintu ex-komjaunimo elitu.

Tautinis komunistas

Kokia 8 klasė. „Kietų vyrų“ aš esu priskiriamas prie komunistų. Pirma, gana gerai mokausi. Antra, mano tėvai neklauso „Amerikos balso“. Trečia, kai vieni kitiems spaudžiame rankas „Už nepriklausomą Lietuvą“ aš paspaudžiu. Mat negaliu atleisti tokio reiškinio, kaip „TSRS istorijos vadovėliai“, kur didžiausias akcentas skirtas Rusijos istorijai, kitoms tautoms – tarp kitko. O šviestinė Šapokos istorija jau skaityta. DLK Vytauto kažkurių metinių paminėjimo Trakuose, išsiliejusių į skandalą, plakatas su raguotais lietuvių kariais – kopijuotas per kalkę ir suformavęs neginčytiną įvaizdį, kaip atrodo senovės lietuvių karys. Tačiau antrasis rankų paspaudimas eina „už kapitalizmą! “ Čia aš jau raukausi ir ranką traukiu. Mat per televizorių dažnai rodydavo, kaip blogai yra Amerikoje. Aš nenoriu blogo Lietuvai!