***

Kai laikas brenda per mane taip greitai,
žinau, esu kitokia nei pavasarį aną,
dabar jau suprantu – atėjus laidai,
prasideda kartu kita diena
ir vakaras. Taip tu buvai įbrėžtas
žemėlapyje šerdies, kai kelių
dar rinktis nemokėjau, ir toks griežtas
atrodė valtininkas, delno laiveliu
per mano plaukus nusiyręs tingiai,
jis neįspėjo, kad srovė greita,
ir pavojingi jos klastingi vingiai,
jis nepasakė, kur yra brąsta.
Dabar žinau – tai aš, ir jis žinojo,
ir laikas žino šitai – negili
esu upelė, tavo luotas, Nojau,
užplauks ant seklumos manam kely.