Tamanykos Ženatvės

Praėjusius metus
tetulė tuokės
Katros vardas,
apsaugokit šventieji (!)
Tamanyka buvo.

Vežimėliu geroves
vežė iš belekokių pusių
Pagaliais atremdami šonus.
žiū - jau metrikacija
Pasirašyta.
Anas biednas senis net
Tinkamai mirktelti
nespėjo!

O Tamanyka, kad matytumėt!
rieškarinės Maskvinės
mados besigindama
apsiriedė šitaip,
kad žiūrėtojai keli
pas Abraomą neįspėję
išbėgo pasandelininkauti.

Verkia senis pačią velnienę
į žmonas apsivesdinęs,
Toji mesti neleidžia -
sako galvą petelne sugurinsianti.

Ir nors jokioj enciklopedijoj
nieks nespausdino,
O ir vaikų gandonešių nebūta dar
(Kur tau ten vaikai gaminti!)
žinių auksiniu spinduliu
visoms kaimynkoms į ausis
kažkas prikimšo neišvengiamai!
Va tai tau.

Verkia senis dabar jau iš laimės:
-Į karą ateina pasiimti!
Tyliodamas šepetėlį
blizgina.

Mamos ilgaliežuvės.
Dešreles ant ugnių
dideliausių kaitindamos
spragsi;
Tamanykos bliaunančios
nesigaili.