išsiskalbėm plaukus – ir tylim.
"vandeny blankios šypsenos blėsta. "
sėdi viešpats, laupydamas kivį
lyg mergelės odelę neliestą.
“ak kokia pilnatis? ” – nusižiovauja
paliktoji baltoji ištryškusi.
Ir atrodo, kad vėlei sapnuojasi
mano motinai – jos peteliškė.


Juskune















