Nekaltam kūne
nekalta ir širdis
laukiau kol būsiu kale
visą gyvenimą
gyvent - nusidėt
lygiavertė lygtis
suverta lyg daina
ant sulaužyto veleno
atėjai nelauktas
žvaigždėtas akis
sulašinai
deginai
tiesiai į kraują
suleidęs gyvenimą
tave pamenu - tavo akis
vėlai vakarą numezgei pažadą
sukapojai laukimą
beldimu į duris
sudaužei šiltą neviltį
apkalęs naktis
išnarstęs aistras
ir susikirdusiom lūpom
išrašei švelnią odą
o tada išėjai
išbadei man akis
nematau spalvotų žmonių
gyvenu nebe savo gyvenimą
voratinklio
klijų
prikabinta viltis
alkis laukinės aistros
palaiko gyvybę
ir mintis
gyvenu
ir esu nuodėminga