kerai –
nežinomi kerai
(nes viską tu darai gerai)
„pagauki nepagaunamą mane! “ –
girdėsiu kitame laike
aptems ar prašviesės dvasia –
liks prarasta tiktai diena?
ir nieks manęs neišmokins
didžiosios meilės abėcėlės
tavajam kambary seniai
nebegyvena naivios lėlės...
nors ir esi gal kam tiktai
nerūpestinga sugulovė
tačiau matau kaip spindi – štai
tau aplink galvą aureolė
pasiimu klajūno terbą –
gal plotai svetimi padės tave pamiršt
bet ne – ten irgi praeitis nedings
ji nugalės mane kaip jau ne kartą
galbūt geriau mums imti ir rašyti
storus storus memuarus
galbūt geriau galvot kad nebesusitiksim
ir guost save kad vis dėlto buvau tau
respektabilus...
2005-01-22