Viduržiemis

Kas gi tuos vėjo širmius pažabos?
Po ežerą daužosi. Šąla.
Krante eketė – lyg puodas sriubos
Garuoja pastumtas ant stalo.

Liepoje – varna. Žiūri liūdnai
Ir tyli. Tikriausiai, užkimo.
Smilko dūmais juodi kaminai
Grįžulo Ratų vežimą.

Prie smuklės Dievo apleistas sūnus –
Apgirtęs benamis miega.
Lyg rojaus paukštelis – ramus ir švelnus, –
Sukišęs rankas į sniegą.

Nuo žemės, išblyškusios mirtinai,
Atskilo skliautas žvaigždėtas.
Šalčiai lyg prieškario sodžiaus bernai
Tvatinas lūžtančiais mietais...