Pavasaris

Spoksau i vitriną,
Į šaltą, lietumi kvepiantį, stiklą.
Į jo  kampučiuose pasiklydusius
Lietaus lašus, apšalusius, susmigusius...

Suvirpėjo  pušiniame rėmelyje,
Įsiamžino, įsigėrė į jo amžinybės rieves.
Paliko stiklą, paliko pėdsaką vienatvėje,
Ištrupėjo, išdūlėjo, kas suras?

Slepiuosi po skėčiu kvapniu, gėlėtu
iš ramunių žiedų ir mėtos lapeliu pradėto.
Slepiu plaukus sustirusius, pabalusius
Siluetą susitraukusį, apšarmojusį, apšalusį.

Mažuoju  piršteliu vedžioju vingius,
Vitrinos likimo linijas, gamyklos linkius.
Trinu lašus purslotus, mintis paklydusias,
Piešiu žvaigždes, roges, pavasariui atklydusiam...