Susikaupė. Dangus prispaudė tuštumą
Visai prie žemės, oras tapo kondensatu.
Po miesto stogu nekvepia šaligatvis,
Gatve praeina šitmetinės slogos.
Šešėlių minios studijuoja judesio dinamiką,
Pirmyn - atgal, iš buvusio į būsimą.
Atrodo mūsų laukia šuolis,
Į purviną kloaką, į taktą mušamą.
Kažkur pasislėpė visa misterinė iliuminacija,
Žvaigždžių atrodo nėra niekad buvę.
Dydysis brolis stebi rakto skylę,
Kur amputuotos smegenys aukojamos mėnuliui.
Tyla... okeanas spengiančios bedugnės,
Amžinasis smuikas rauda ant griuvėsių,
... ėsių, .. vėsių, puvėsių, - aidi būgnas.
Šiąnakt ant miesto ešafoto paskutinį kartą aš kalbėsiu.


žirgullinis










