Kryžiukai

Ištiesiam margojo audinio baltąją
staltiesę.
Ir vis piešiam, kryžiukus nuliukus
Nenukrypstam nuo linijų, rėmų.
Juk tai menas, apsimetam narsiai
Ir už tai duonos kaina
per pus.

Nebeieškome žodžių skandintis
Karts nuo karto patylime sau
Ir tik braižome, piešiame, statome
Nulis - mano, o kryžiukas - tau.

Nesuvalgėme kas buvo duota
Nebeduoda, nors melskis kasdien
Mūsų pietūs pas ponus garuoja
O vaikai pusryčiauja danguj.

Dar galvojome arti žemes,
duonos meną įvaldyti pradėt.
Bet kai tylim viens kito kančias
atsiminsta, kad dantys kryžiuojas.

Kryžiukai - tau, kryžiukai - man.