Margas vasaros sodas. 2 dalis

Natalija

Laisvas savaitgalis. Net keista. Vienas sponsorius padovanojo mums išvyką į gamtą. O Žorikas pasiūlė paimti kostiumus ir surengti "Poručiko Rževskio balių".
Atrodėme puikiai - Žora apsirengęs kazokų esaulu, Saša kažkoks štabskapitonas, o mes merginos susiveržę korsetais, pro XIX amžiaus suknių iškirptes vos nekrenta krūtys. Kaip jos tada galėjo vaikščioti?
Liolei bevažiuojant vis išsprūsdavo iš suknelės baltutėlės jos krūtys ir Žorikas žvairuodamas barė kam nesidegina nuoga. Atseit kaip tai atrodys ant scenos - juostuota kaip zebras. Žorą Liolė jau nukabino savo triukais.
O aš likau faktiškai viena šiam vakarui, nes Saša labiau domėsis Žora, nei merginomis. Seniai žinomas ir moksliškai įrodytas faktas.
Tad linksminkimės - oficiali Rževskių dalis tik iki 12, po to kas susitars "po nomeram".

Emilija

Šiandien nebeprisėsiu. Svečiai zuja ir laksto aplinkui. Jiems reikia valties, pieno, naminės, muzikos, šašlykinės, beržinių malkų ir be galo be krašto visko. Jie švenčia neagresyviai ir linksmai. Jau ir prancūzė su jais geria šampaną ir mokina kažkokią prancūzišką dainą.
Aš pamatau šeimininką ir pirmą kartą per jo veidą perbėga šypsenėlė. Jis pamato mane žiūrint ir nusišypso man. Aš paraustu ir nudelbiu akis. O jei jis matė mane nuogą ir dabar juokiasi iš manęs. Siaubas kokia gėda. O dar ta šlykšti prancūzė nuoga lindo bučiuotis. Karštis nuo strėnų pakyla iki galvos. Apsvaigstu ir prisėdu. Didelis delnas paliečia mano kaktą.
- Nesusirgai? - klausia giliu vyrišku balsu šeimininkas.
Ir paklausia kuris geriau vakare iškūrentų pirtelę. Aš vos vos necypdama iš laimės pasakau - tik aš. Mes vakare susitiksime vieni du. Dieve, man jau dabar norisi dūsauti. Aš nebeprisimenu beveik kaip tai vyksta. Saule leiskis greičiau...