Naktim girdžiu: alyvos žiedus krauna,
paukščiai snapais susiglaudę
jų kvapą sapnuoja,
po vakarienės broliai
juodvarniais kyla į pilką miglą
nemigos lobį sesėms palikę,
regiu ir tavo grakštų mostą,
tik vėl žvilgsniu palytėtas
lyg sapnas nutolsti,
tą naktį,
kai skleidžias alyvos.