Vakaro rimais

Rytas įrėmintas rimo,
vakaras – rėmų langų,
sausis, negailintis grimo
miestui, kuris po sniegu
laidoja automobilių
kosulį kimų, gatves,
kur kilometrą po mylios
vėją ir vaiką nuves
tykiai pauksmėm fasadų,
ir labirintais kiemų,
veidrodžiais spindinčiais ledo
lauko čiuožyklų senų.

Vaiką už rankos ir vėją,
pūstantį sniego dulkes
skersgatviais sapno, Morfėjas
vakaro rimais nuves.