Tai buvo kunigaikštis Vėlgirtas, tas kur nuolat sapnuoja pliušinius kiškius ir mėgsta airiško kremo sausainius. Dažnokai sutinku skubėdamas į darbą. Visuomet toks pasitempęs, veik nuolat nuo rašalo. Rašo savo gyvenimo istoriją. Įkvėpimo semiasi kvėpuodamas. Lab jaunas, įgaus metų persikels arčiau psichoneurologinio dispancerio. Visi intilegentai anksčiau ar vėliau ten šniūrais varo. Tarp bendraminčių lyg ir suprastas liksi, ir rašysis greičiau.
Man pačiam rašyti tenka retai. Kartą per mėnesį paprašo autografo į algalapį, kito juodajai bahalterijai. Vienąkart neiškenčiau ir viešajam tualete ant sienos parašiau. - "pavariau pusiau skystai - atleiskit man" ir datą.
Neturiu progų pamiklint rankos, o ir pati rašysena niekam tikusi. Nesu pavydus, bet žiūriu su pagarba į tuos kurie rašo iš didžiosios raidės. Toks yra mano draugas Vitalijus. Jis visada sms žinutę pradeda iš didžiosios raidės. Reik suprast gerai išauklėtas, netingus ir dar telefoną turi. Man kartą darbovietėj taip pat vieną išdavė. Nežinodamas ką su juo veikti nunešiau į Užupio kapines ir palaidojau šalia buvusio vargonininko. Tegu skambina jie sau kartu ... AVE...


žirgullinis










