Kruonis (iš ciklo "Lietuvių dievai ir deivės")

Mano angeliukas
išmoko.
Tiesiu keliuku
Pas mane atbėgti.
Kartais nosytę trink
į kokį medelį.
Pakyla ir vėl bėga.
Paikas dar, neatsargus.

O Kruonis * gi dar mokino
Kiuop atsuorgiai gyvenimo
Takeliukais buogti .
Paslysti žemukės
Užkrimuos **
Neatsargu.
Slust slyst būna
Ir belieka tik s'vo
Suknute prisidengt.
(apsidairyt ar nieks nemato).
O tuodu
vėl gali žingsniuot
sarmatą*** prisidengus.

Agi, va, duobė.
Slyst .

*-takų, gyvenimo ir laiko deivė.
**-trasa senoviškai
***-gėdą.