Maži stikliniai akvariumai
Pilni auksinių žuvelių blizgesio
Sėdi kavinių vitrinose
Ir žaidžia Vilniaus bohemišką ilgesį
Baltuose porcelianuose
Maišydamos žalią arbatą
Į kitą amžių elektroninį laišką
Širdies impulsų grauduliu nusiunčia
Ir moja dailiomis pirštinaitėmis
Į nespalvotų fotografijų užkulisius
O po lietum stoviniuoja benamis
Kažkada bandydavęs kalbinti
Pavasario tirpstančią snaigę
Pradingusią ant blizgančio grindinio
Sutrypto isteriškų eisenų
Ir karksinčių juodvarnių aimanų
Paskandintą skverų šešėliuose
Po kuriais pasislėpę bučiavomės
Ir išėjom po vieną