Pavasario šaukimas

Šauksmas. Aidas nulaša. Ištykšta.
Upė kaip buvusi, linguoja nendrės.
Dangaus žara dabina, pinasi,
Į debesų kasas pavasarį.

Čia palei vingį dviese stovime.
Žibutės mėlyno bekvapio grožio laukia.
Sukleketuoja gervės, pelkėje namai,
Ir viltys su svajonėmis upe praplaukia.

Už rankos paimi, akyse melancholija,
Viduj žiema dar neištirpo.
O juk plaukai tokie rusvi, tiek polėkio.
Ir tiek paslėpto flirto.