Pakraštukyje tyliai

aš atgrubnagis vaikas
ant žvyruoto dangaus pakraščio
išgyvenu dabar savo
istoriją

mėtų laukas mano
papilvėje knibždėlynas
nesiliaujančių kandžiotis
kvepiančių vabzdžių

istoriją
mirkusią švytinčių akmenukų
springsėjime

mokausi sekundę
ne tylėti
o
kalbėti be garso