užmigti pakankama

užmigti turi būt pakankama,
kad keistose vietose,
juntamose ar dieną ar naktį,
nebebijotum bendravimo ir suvokimo.

žodžiai beveik melas,
o šviesa kalbėti
tai lyg rašyt ant nugaros,
kai viską junti ir
viską įsivaizduoji.

kai sutemo visiškai ar
jėga bėgiojo, nežinai,
su kuo palyginti,
esybės atsispindi ausyje šnaresiu,
o žmogus kūną išvaduoja.