apie sniegą

nes ne tiesa ne melas -
sniegas

tie šalto oro gūsiai pusto verčia
svajojimo netvarų ir apleistą
nugriaut paruoštą
bet vis dar reikalingą
būstą
mano

___


vėl išbudina
barbenimas į tylą
nuo mūsų sapno krenta
apkūnios snaigės
ir viskas tampa
vienodai balta

ir vienodai
nesvarbu.