Mano bendraamžiai diskutuoja. Aš stoviu ir žiūriu. Žiūriu. Žiūriu. Kažkodėl neturiu ką pasakyti. Tik šiandien supratau kodėl. Nebeturiu ką pasakyti! Tie klausimai, tie nuostabūs klausimai, kurie neduodavo miegoti naktimis, kurie neleisdavo mokytis, kurie būdavo visur. Dabar jų nebėra. Kur jie dingo? Galbūt jie išėjo? Išėjo kamuoti kažko kito? Bet man buvo gera su jais. Gal.
Klausimai kamuoja žmogų tik tuomet, kai į jį nerandi atsakymo. Visas gyvenimas ir yra ieškojimas atsakymų į klausimus. Į vienus randi atsakymą, į kitus ne. Kai nežinai to atsakymo, jis tave kamuoja. Kai atsakai jis palieka. Tačiau kodėl mano draugai tik dabar ieško atsakymo į juos. Ei, jūs! Aš jau radau, žinau kodėl taip yra, žinau atsakymą! Koks jis? Nežinau, ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, jog nežinau. Taip, aš į jį radau atsakymą, bet pasakyti jo negaliu.
Kodėl jie manęs nebekamuoja?
Šiandien juos prisiminiau, gal vėl kamuos.
Denisai: pats sau prieštarauji. Ar nepagalvoji kad jei gausi kulką į kaktą nebegalėsi nugyventi to nuostabaus gyvenimo, nebegalėsi valgyti ledų ir daryti kas šauna į galvą? Gyvenk kaip nori, daryk ką nori, tyčiokis iš gyvenimo. Bet ATMINK visada jį gerbk, nes mes nieko neturime brangiau nei GYVENIMAS.
Juliau: jie ateis, tik kitokie, kitur ir kitaip. Nebeieškok jų ten kur jie buvo prieš tai. Dabar jie ateis iš kito skersgatvio.
Gyvenimas - ne tik atsakymų ieškojimas. Kartais tereikia visiškai "atsirišti": ir klausimai nebekamuos ir gyventi bus linksmiau.
Viskas - turtai, popieriai, smegenys virs pelenais. Dirbti 20 metų, kad paskui gauti pensiją? Gauti pensiją, kad paskui ramiai nugulti karste? O popieriuką gal į karstą su savimi pasiimti?
...nubildėjau...
Gyvenk ramiai. Gyvenk įdomiai, kaip tau patinka. Valgyk skaniai. Valgyk ledus su riešutais ir šokolado gabalėliais. Nebijok gauti kulką į galvą ir mirti. Koks skirtumas, ar mirsti su kulka galvoje ar su pensijos kviteliu rankose?
Mano bendraamžiai diskutuoja. Aš stoviu ir žiūriu. Žiūriu. Žiūriu. Kažkodėl neturiu ką pasakyti. Tik šiandien supratau kodėl. Nebeturiu ką pasakyti! keista, galvojau, kad tik aš išsenku ir nebesuprantu kodėl trūksta žodžių.. kodėl trūksta minčių, ir ne tik klausimų, bet ir atsakymų.. pasirodo ne.