Prižadėk,kad numirsi mano atsiminimuose.Ištrinsi savo egzistavimo įkalčius kiekviename mano smegenų vingyje.Skylėta praeitis ne tokia bauginanti kaip pūvanti dabartis.Ir tada aš vėl tikėsiu pavasariu.Tu bijai?Be reikalo...niekas nebijo pavasario...Jau seniai tavęs nematau per apšerkšnijusį savo langą.Kartais bijau.Kad pamatysiu.Nebėk.Aš nesivysiu.Invalido vežimėlis sunkiai trūkčioja per suskilusį asfaltą.Dvasinis invalidas.JIE kažką kalba apie laiką.Ir apie šviesų rytojų.Seniai sugedęs laikrodis ant šaldytuvo.Ir langas,nepraleidžiantis šviesos.Anei rytojaus.