.... prisiminiau, kad dar mėgstu socialinę lygybę. Tegu sau parazituoja mano sapnuose. Seniau buvo daug blogiau. Veik nuolat ten kiūtodavo nusenęs Bobas Marlius ir pūtė žolę, todėl visuomet atsibusdavau apsipūtęs ir nesuprasdavau momento rimtumo. To, kad atėjo (atslinko, atkiūtino, išbrėško, išaušo, parskrido, pritiksėjo...) nauja diena.
Bobas vieną naktį mirė mano sapnų Jamaikoje, aš pasveikau ir rytais keliuosi į darbą. Dabar suprantu to momento svarbą. Kaip bylojo vienas skaitytas užrašas-"Dirbk. Pirk. Mirk. "Dažnokai pasikliauju visokio plauko šaukliais besąlygiškai, net neįsigilinęs į jų tauzalynes. Žodžius reikia atiduoti tiems kas neturi kas veikią. Jie mintija iki nušvinta (apvaizda nusileidžia (užslenka), užsidega lemputė) ir neša savo tingulio išdavas į mases. Žmonės verti dėmesio ir supratimo. Mesijai-mėsijai-mėsa. Ganomieji-gyvuliai-mėsa. Pasturgalio ar smegenų esmės nekeičia. Mėgstu socialinę lygybę-mes visi esame mėsa, o man laikas į darbą. Ačiū Bobai, kad numirei...