Visa tiesa apie žvirblius ir briedžius

- Ar verta paleisti žvirbliuką? Štai jis mano delne, toks suspaustas ir apgailėtinas, kad net baugu, jog aš jį taip ilgai laikiau. Nejaugi ir aš dėl to tapau apgailėtinas? Žinai, Gogo, mielai paleisčiau tą vargšą paukščiagyvį, jei tik žinočiau, kad girioje kur nors netoliese laksto vienišas briedis, kuris leisis sugaunamas.
- Briedis? O kam tau reikalingas briedis, Omuk?
- Och nesupranti tu lietuvių liaudies išminties, Gogo… Posakis toks yra! Na, čia kaip su ta laimės paukšte, kurią reikia gaudyti už uodegos.
- Kvailas tu per visą pilvą, Omuk. Nieks laimės paukštės negaudo, juo labiau už uodegos. Ar žinojai, kad jos plunksnos auksinės, bet išrausi vieną – ši dulkėmis pavirs.
- Vadinas, briedis dar už laimės paukštę gudresnis. Girioj statyk kiek nori kapkanų, nė į vieną neįklius.
- Nori, Omuk, parodysiu tau kilpą, kuri galbūt tiks ir briedžiams sugauti?
- Matai, Gogo, aš bijau, kad su jokia kilpa man nepavyks briedžio pagauti. Giria milžiniška, mes su tavim dar jos krašto nebuvom priėję. Briedžio nėra, o žvirblį laikau suspaudęs savo kumštuke, tai ar verta man jį paleisti ir likti… likti be nieko?
- O briedis?
- Briedžio nėra. Nebūna briedžių! Tik murzini susišiaušę žvirbliai turškiasi balose ir garsiai čirkšdami juokiasi iš mūsų su tavim medžioklės.
- O tu myli savo žvirbliuką, Omuk?
- Aš mylėčiau briedį, Gogo.
- Paleisk jį.
- Nenoriu. Vienam baisu.
- Tu ne vienas, juk turi mane, savo Gošiuką.
- Gogo netikras, tavęs nėra, kaip ir šitos girios nėra, kalnų nėra, briedžių nėra – visko, ko labiausiai trokštu, nėra. Tik tas apgailėtinas žvirblis… išsprūdo! Dabar jau nieko nėra.
- Rytoj nuvesiu tave į nuostabų sodą, nelaimėli mano, kur galėsi prisigaudyti pilną pintinę, kiek tik nori žvirbliukų.
- Nebūk toks tuščiagalvis, Gogo. Pats žinai, kad jokio sodo nėra, ir žvirblių ten nėra.
- Koks tu dar mažiukas, Omuk. Juk, jei gerai pagalvosi, nereikia tau nė vieno žvirblio, ir briedžio nereikia. Kada nors susirasim tikrą girią, kalnus, sodą, apie kurį tau kalbėjau. Surinksim visus akmenis, į dangų pakelsim visas dulkes…
- O žvirblis? Vadinasi, gerai padariau, jog jį paleidau?
- Tu jo nepaleidai, mažiuk, jis pats išsprūdo. Tavo žvirblis galbūt jau laksto briedžiu kažkieno kito girioje. Čia likom tik mes su tavim, Omuk.