Tautiškas

Iš klozeto tautiškas giesmes girdžiu,
noriu stoti, tūpti - jau nenoriu nieko.
Ir nuleidžiu sodrų vandenį vamzdžiu.
Taip man lengva – Lietuvos viduj nelieka.

O rulonas plyšta, tirpsta be kovos.
Kiek eilėraščių jame aš parašyčiau!
Išeinu ieškot į vamzdį Lietuvos,
bet prasilenkiam ties Eišiškėm, kaip tyčia.

Sėdžiu stačias Nemenčinėje bare,
pasiruošęs: himną jei staiga užgrotų,
aš sustingčiau meile Loviui nemaria,
susapnuočiau Lietuvą, save už grotų.

Vėliava plazdėčiau ten aukštai pily.
Aš seniai jau veidą trispalve nudažęs.
Ko lipu į Lietuvą? Duobė gili.
Neišlipsiu, ne narys esu – aš mažas.

Iš duobės blizgėsiu šypsena tauria.               
į kišenę nuorūką aš tau įdėsiu,                       
pasišildysiu dar svetimam gaisre,
kad užuosčiau tikrą Lietuvą svilėsiuos.