žvelgiu nuo slenksčio į dykumą
lyg tankiom šukom iššukuotą
be jokios raukšlės ar duobutės
keista ramybe apsigobusią
maži saulės būgneliai skamba
paklaikusiam smėlio šokiui
šaltiniai lyg gyvatės išsirangę
aplenkia gaivos ištroškusius
už horizonto karavanas nyksta
audra auksinė dangų uždengia
į dykumą velniškai klastingą
meiliai žvelgiu nuo slenksčio