Išsivadavimas.
Visai pabodo kaupti baimę,
Dar vienas langas atnešė rytojų,
Gyvenimas pareikalavo satisfakcijos,
Kaip pražūtingai per jį ant savo kojų joju.
-------
Mintis.
Tave stebėjo gatvėje,
Pas Didį brolį ilgos rankos,
Deja akių blausumas vis dažniau išgąsdina,
Nėra šviesos tarp įtarinėjimo, kai įtari save.
-------
Meilė.
Akių. Prašau akių.
Pasižiūrėkite į jo akis.
Ačiū. Dabar jau galit plaukti pasroviui,
Su ta minia, kuri širdy nešiojasi išsiskyrimą.
-------
Baimė.
Ratu rutinos voverė,
Rately sukos iš visų jėgų,
Tas sąlyginis refleksas užkrimsti riešutų.
Į viską pro pirštus žiūrės gyvūnų teisių apgynėjai.
-------
Naktis.
Preliudija kažkam nušvisti,
Tai jonvabaliai meldžias saulei,
Tai tu ir aš rūkau be jokio tikslo,
Mes nežinojom, kad iš ryto kartais būna debesuota.
-------
Jėga.
Gaji stichija upė.
Payrstikim valtelę pasroviui.
Kas per nenaudėlis galvoja eit prieš tėkmę,
Skandinkit jį, jis nesuprato dieviško lengvumo būti avinu.
-------
Tu.
Dar Neatėjo laikas,
Tai sąvoka-prioritetas laikrodžio,
Reik skuost aplenkiant jo rodyklių tempą,
Šioje akimirkoje norai ir svajonės kolkas neišsitenka.
"Išsivadavimas" iškrenta iš trumpučių konteksto, ir šiaip ne koks. Mintis - išmesčiau "deja" (šiaip sau) ir sakyčiau "įtarinėjime" (nes jei "tarp, tai turi būti du objektai/subjektai). Mažiausiai, turbūt patiko "Baimė" (beje, ten nėra jokio sąlyginio reflekso). "Naktis" ir "Jėga" - žavi netikėtumu. "Tu" - irgi silpnokas, manding.
"Išsivadavimas" iškrenta iš trumpučių konteksto, ir šiaip ne koks. Mintis - išmesčiau "deja" (šiaip sau) ir sakyčiau "įtarinėjime" (nes jei "tarp, tai turi būti du objektai/subjektai). Mažiausiai, turbūt patiko "Baimė" (beje, ten nėra jokio sąlyginio reflekso). "Naktis" ir "Jėga" - žavi netikėtumu. "Tu" - irgi silpnokas, manding.