Prisiminimai, marš į kapines !

Grįžtu atgal laiku kvadratiniu
į liepos dūzgesį, į daržines,
prisimenu - numirt pripratinau,
tik bučiniais rasas nukaršinęs.

Menu - padovanojau amaru
apsėstą rožę savo ilgesiui,
ir langu, lauko vėjams atdaru,
stebėjau, kaip Šešupė vilgėsi

rūku į šventą girių liūdesį,
klausoj įspaustą beržo kurčiojo.
Žiūrėjau - rugienojai žudėsi,
gelsvėjo, rugiagėlės purkščiojo

lietum. Aguonomis paplentėse
galulaukiai rausvai sau pleškinos,
o rentiniais iš gylio tvenkėsi
diena. Šaltiniais ryto nešinos

nuskendo pievose melodijos
žiogų, smuikais kur polką džyrino.
Ir dulkėmis palėpėj nuodijaus
nuo žvilgsnio savo saulės ylino.

Rugpjūčio vakarus apsvilinęs,
suvalgiau su dievais ambroziją,
guliausi mėnuliu į kiminus,
kuris sonetais pelkei kosėjo.

Dabar - širdy žieminis putinas.
Dabar - ledai ir pūgos tratinas,
Traškėdami vasarin krutinas.
„Prisiminimai, marš į kapines! “