Petriukas Autobuso lange(meilės istorija kitaip)

Įlipau į miesto autobusą pažymėtą maršruto numeriu "53". Buvo šalta ir į mane žiūrėjo apšarmoję veidai, o aš- į apšerkšnijusius langus. Viename jų pirštu ėmiau vedžioti veidą... Veidą, idiotiškai išsišiepusio berniuko primenančio senus rusiškus animacinius filmukus, kuriuos vėpsodavau vaikystėje ir mielai pavėpsočiau dabar. Bernioką pavadinau Petriuku, o jo vardą didelėm raidėm užrašiau apšerkšnijusiame lange... "Labas berniuk Petriuk... matau gerai nusiteikęs..." Bet vienas Petriukas.. tai kaip vienas Adomas... Adomui reikia Ievos, Petriukui - Onutės. Ievą sukūrė Dievas, Petriuką mano bendramintis keleivis sedėjęs gretimais. Stikle atsirado užrašas "+ Onutė"..ir nuostabi mergaitė rankoje laikanti gėlę...
Tegul būna jie laimingi. Aš išlipau savo stotelėje.