Apsiausto skvernais nutapėm
Dienos ryškumą
Knygos puslapiuose,
Niekada nematę,
Ar tikrai pražysta
Sniegas rugpjūčio naktį.
Žirniais apmėtėm
Ežero vandenį,
Pamiršę atskrendantį lietų,
Pasislėpę po pagalvėm
Rinkom ratilus ir
Melsvą spalvą.
Sapnų skrynelėse ieškojom
Įkvėpimo
Pušų spygliuose plaukiodami,
Nesitikėjom svajonių
Rašalo upėse,
Juk nežinojom,
Kas medžio žievėje laukia.


Žvėrius

















