Sėdžiu betoninio snukio aky
Išmirksėti bando vargšas,
Sutrupinsiu jo kvadratinį obuolį
Pasiėmęs grąžtą.
Nepyk, sunki lentyna reiks pakabint
Prikrausiu Odisėjo kelionių
Nusileisiu pats į šešėlių karalystę
Ir pasiimsiu mėlynių uogienės.
Taip aš išriedėsiu su skaidria ašara.
Kuri nuplaus tavo lęšį- pažintis.