Matyt viskas dėl to,
kad
pernai vasarą
už jūrų marių
susitrenkiau galvą
į
tą
prakeiktą
liustrą.
Matyt dėl to
staiga tave pamiršau
ir net
negaliu prisiminti
už ką
ir kodėl taip mylėjau.
Matyt dėl to,
kad pernelyg toli nuėjau,
ėmiau vaikščiot basa
ir pratinti kojas
prie nuogos gatvės grindinio.
Matyt
dažai suteka į medines
suoliuko raukšles
tik dėl to,
kad nelygus jis
vaikas-
Medžio Kamieno Sūnus-
mano kambario pasididžiavimas
ir senolių delnų
nubrūžintas
palikimas.
Gal dėl to, kad
taip lengviau...
abėcėlę mokiaus iš galo.
Ar
tiesiog nesupratau-
kodėl visad reikia pradėti nuo A?
-
kad baigtum Z?
Ar kad viską atliktum tvarkingai?
Tiksliai.
Nušlifuotai?
Mano suoliukas niekada neatitiktų
Standartų.
Ir mielas jis toks.
Tobuliausias
Medžio vaikas.
Manajam kambaryje.
Kuriame nebeliko minčių
apie tave
ar pūslėtus mano padus,
kurie nusitrindavo
batuose.
2005-01-13