Miestelio centras

Trikampiais gatves suklojo,
Tarp namų erdves išpustė
Žemė raitėsi, klejojo
Įvairiausių formų biustais

Rėžtuvu įkalę siūlą
Laiką kreivino ir taisė
Kol iš linijų pasiuvo
Nuokalningą miesto skraistę

Pribadyta pririkiuota
Išilgai ir sulenkimais
Krūmų ir žolynų guotais,
Blizguriuojančiais šaltiniais

Pasibėgęs baltas skrydis
Pro šakas į dangų kyla,
Varpinės langai palydi
Paukščių įsiūbuotą tylą

Stoguose ramybė miega,
Sienose minties grakštumas,
O Kapų gatve nubėga
Caro nepalaužtas Tumas

Akmenų nutrintas delnas
Rudenio šarmoj kietėjo
Išprotėjęs miesto velnias
Apsimetęs geradėju

Prie malūno seno kalne
Susigraužė ir užmigo
Ir kanopomis ant balno
Temstant rašo savo knygą...