Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Žinojau, kaip tu mirsi.
Ėjau nuleidęs galvą.
Kvepėjo miško spygliais.
Pilna dumblo širdis pati žinojo, kad nėra blogesnės pasaulyje. Geresnės – irgi.
Todėl.
Ant mano peties kabojo užtaisytas ginklas, pilna apkaba nepasitikėjimo šovinių, vienas jų – jau vamzdyje.
Taip tik atrodė.
Iš tiesų mes važiavom plentu, mano pėda spaudė pedalą, pagreitis rėmė  į nugarą sėdynę,- galvojau – mirsim kartu. Aš ir tu.
Tu ir tu – mano svajonė. Tai tik noras, akimirksninis  beprotis, niekad manęs nenugalėsiantis. Nenugalėsiantis mano tikrojo gyvybingojo “aš”.  Netiesa, kad abu. Tada važiavau vienas su savo mintimis. Iš tiesų Tu buvai toli.
Ne, ne taip. Dar ne praeitis.  Esamasis laikas. Spyglių kvapas. Iš tiesų dabar eini priešaky manęs, mes abu žinome, kad mano rankoje beprotis ginklas. Einu nenumaldomais žingsniais už tavo nugaros, tavo nuleistoje galvoje skaitydamas “aš- Meilė”. Ne kartą Tau mintyse sakiau: “Tu- Aistra”… Niekad Tau garsiai nesakiau. Dabar einu už tavo nugaros, Tu žinai, ką ir aš žinau. 
Tikrai nenoriu tavęs  žudyti. Man sunku su tavimi gyventi, bet be tavęs – pilka. Skaudžiai nešuosi svarinantį ranką ginklą. Tu žinai, ką aš galvoju. Žinai ir aš žinau. Tu ne pirmoji.
Tada buvo labai sunku. Pirmą kartą. Labiau norėjosi nusišauti pačiam. Raudojau kartu su Ja. Ji mirė mano rankose. Po to užlipau į dulkėtą palėpę, kur tūnojo vieniši paveikslo rėmai. Saulės spinduliai pro plyšius godžiai skambino cigaretės dūmus. Kaip šiandien atsimenu, buvo šiltas vidurvasaris, languose birzgė paklydusios musės. Surūkiau trečią cigaretę ir grįžau į gyvenimą. Be jos. Vis delsiau ją nušauti. “Ne dabar. Už kito posūkio”.
Dabar vėl kartojasi kažkas panašaus. Paširdžiuose – praradimo gniaužulys. Vėl išgyvenu ironišką likimo grimasą, ir tu ją jauti. Delsiu. Dar vienas posūkis. Tu puikiai jauti, kad aš tikrai galiu šauti, gal todėl eini neatsisukdama. Vieną kartą atsisukai, pakėlei į mane  grynas atviras tiesias akis, kuriose buvo parašyta: “aš esu Meilė”. Norėjai pamatyti mano mintis. Esi Aistra. Žinau, kad tu mirsi.  Norėjau, kad mirtum savo mirtimi – lėtai išblėstum. Atėjai į mano gyvenimą, žadėdama nieko nelaužyti. Maldauji manęs nešauti.  Nešuosi savo ginklą ir vis delsiu. Dar. Ne dabar. Už kito posūkio. Dar pabūk, viltie. Šalia kliūdama už medžių šaknų eina  Meilė, ji nežino, ar jai ir taip gera. Ji vaidina, kad gali gyventi be Aistros. Gal ir iš tiesų gali. Ji savo skaidriomis akimis matė, kaip aš suskirdusiu nykščiu įstūmiau į vamzdį steriliai švarų šovinį ir uždariau spyną. Tas diskretiškas judesys ir garsas labai nederėjo su Tavo rauda, keiksmai irgi ne vietoje. Lyg užmuščiau bitę tokiu atsainiu judesiu, kaip nuo veido atbula ranka nugenama musė. Nukrenta ant akmenuko lietaus lašas, galvoju, kad Tavo ašara, nes danguje nė debesėlio.
Nužudysiu. Žinau, jei tai vėl padarysiu, tada vėl, nepriklausomai nuo metų laiko, užlipsiu į palėpę, kur gyvena vieniši paveikslo rėmai ir balzganuose cigaretės dūmuose iškasiu dar vieną duobę. Skaudės. Meilė, visą laiką kalbinusi tai Aistrą, tai Protą ,nutyla. Gal mąsto, kur jai atsistoti.
  Tu – mano Aistra. Neleisiu paprastai išblėsti.
Per mišką eina ištaršytais plaukais Aistra, iš paskos, su šautuvu rankoje eina Protas, jis tyliai, bet aiškiai taria: „Jei nori – bėk. Nešausiu.“ Ji nebėga. „Žinok, galiu neištverti ir šauti.“  Ji atsisuka.

2003-01-23 11:45
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 21 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-07 11:29
Vai
Vai
Alegoriškai. Tačiau dar daug čia padirbėti reiktų. Vis stebiuosi metų - ką ten metų - mėnesių evoliucija.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-01-24 20:44
Irna Labokė
Taigi - būti ar..., t.y. šauti ar nešauti... Meilę? Manau, kad dėl jos dažniau patys norime nusišauti... :)
Bet... Meilė ir šautuvas (kontrastas!)su visa herojaus vidine drama man visiškai priimtina mažos novelytės forma...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-01-24 12:53
Paula
Tegu ir nieko naujo, tačiau parašyta stipriai. Intriga išsaugota iki pat pabaigos. Ir tai, atrodo, kad kūrinys be pabaigos. Gal bus "Kaip tu mirsi II" ar "Mirk kitą dieną"? :-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-01-24 11:32
pravalus fainus
+
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-01-24 10:56
Alius Gauriškis
Nesuvalgykit Docento:-) Mes visi turetume pagalvoti, pries nuspausdami "enter". Tai jums sako flooderis2002.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-01-24 10:45
Danutė
Beskubėdama nukandau sakinio pabaigą....Litas,o tik vieną gaidą dainuojantis centas.
P.S. Tikiuosi humoras bus suprastas ir liksiu gyva.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-01-24 10:42
Loke1
heh nu gal meilės sąvoka ir nėra apibrėžta, tačiau pati ji, manau, visgi nekintanti.
Na, o kaip apie ją parašyti kitaip? Taip, kad nesuprastum apie ką kalba?? mhh


Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-01-24 09:59
Danutė
Razinkėle, tu šaunuolė.!!!!!!!!!!!Manau,kad niekada Do-centas, nebus Litas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-01-24 09:02
Razinka
Smagu, kad pasakydamas "nieko naujo" žmogus jaučiasi pasakęs kažką naujo:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-01-24 08:57
Razinka
Jei mano gyvenimas ir būtų tik perkurtas siužetas, o aš - tik postžmogutis, tai žūtbūtinai norėčiau bent jau prisiminti vaikystę, kai apie tai negalvojau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-01-24 01:02
Do-centas
klasyk, Razinka, mes ne apie nick'us chia shnekam, o jei "nieko naujo" ish tiesu nieko naujo, tai ishvada: viskas yra sukurta (literatura ir t.t.) todel nieko naujo neishrasime - nebent perkusime tuos pachius siuzetus ir etc. Bet kokiu atveju postkurinys turi buti bent jau to paties lygio - ne zemesnio

Ash neprisiminsiu vaikystes.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-01-23 20:36
Razinka
Ji atsisuka... ir paduoda tau savo šovinį.. (prisiminiau filmą "Elvyra Madigan", du šūvius).
Labai gerai parašyta.

"Nieko naujo", - pasakė senas kaip pasaulis centas ir atsuko nugarą, t.y. herbą vietoj skaičiaus Do - pasirinkimą turėjo nedidelį.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-01-23 13:35
Do-centas
mielas autoriau, tai, ka jus rasote, yra skirta sau paciam, o skaitytojui tokia forma nera pateikiama. Jus, trumpai ir aiskiai tariant, blaskotes tarp poetines prozos ir prozines poezijos. Stengiates nustebinti savo sintakse, bet ji neoriginali. Jusu kuryboje - nieko naujo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą